lietuvių » čekų | 71 [septyniasdešimt vienas] | ko norėti

71 [sedmdesát jedna] chtít něco

Ko (jūs) norite	Co chcete?
Ar norite žaisti futbolą	Chcete si zahrát fotbal?
Ar norite aplankyti draugus	Chcete navštívit přátele?
norėti	chtít
(Aš) nenoriu vėluoti.	Nechci přijít pozdě.
(Aš) nenoriu ten eiti.	Nechci tam jít.
(Aš) noriu eiti namo.	Chci jít domů.
(Aš) noriu būti / likti namie.	Chci zůstat doma.
(Aš) noriu būti vienas / viena.	Chci být sám / sama.
Ar nori likti čia	Chceš tady zůstat?
Ar nori valgyti čia	Chceš se tady najíst?
Ar nori miegoti čia	Chceš tady spát / přespat?
Ar (jūs) norite rytoj išvažiuoti	Chcete zítra odcestovat?
Ar (jūs) norite pasilikti iki rytojaus	Chcete zůstat do zítřka?
Ar (jūs) norite apmokėti sąskaitą rytoj	Chcete zaplatit ten účet až zítra?
Ar norite į diskoteką	Chcete jít na diskotéku?
Ar norite į kiną	Chcete jít do kina?
Ar norite į kavinę	Chcete jít do kavárny?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!