lietuvių » marati | 25 [dvidešimt penki] | Mieste

२५ [पंचवीस] शहरात

25 [Pan̄cavīsa] śaharāta

(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį.	मला स्टेशनला जायचे आहे.; malā sṭēśanalā jāyacē āhē.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą.	मला विमानतळावर जायचे आहे.; Malā vimānataḷāvara jāyacē āhē.
(Aš) noriu į miesto centrą.	मला शहराच्या मध्यवर्ती ठिकाणी जायचे आहे.; Malā śaharācyā madhyavartī ṭhikāṇī jāyacē āhē.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį?	मी स्टेशनला कसा / कशी जाऊ?; Mī sṭēśanalā kasā/ kaśī jā'ū?
Kaip man nuvykti į oro uostą?	मी विमानतळावर कसा / कशी जाऊ?; Mī vimānataḷāvara kasā/ kaśī jā'ū?
Kaip man nuvykti į miesto centrą?	मी शहराच्या मध्यवर्ती ठिकाणी कसा / कशी जाऊ?; Mī śaharācyā madhyavartī ṭhikāṇī kasā/ kaśī jā'ū?
Man reikia taksi.	मला एक टॅक्सी पाहिजे.; Malā ēka ṭĕksī pāhijē.
Man reikia miesto plano.	मला शहराचा नकाशा पाहिजे.; Malā śaharācā nakāśā pāhijē.
Man reikia viešbučio.	मला एक हॉटेल पाहिजे.; Malā ēka hŏṭēla pāhijē.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį.	मला एक गाडी भाड्याने घ्यायची आहे.; Malā ēka gāḍī bhāḍyānē ghyāyacī āhē.
Štai mano kreditinė kortelė.	हे माझे क्रेडीट कार्ड आहे.; Hē mājhē krēḍīṭa kārḍa āhē.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės.	हा माझा परवाना आहे.; Hā mājhā paravānā āhē.
Ką galima pamatyti mieste?	शहरात बघण्यासारखे काय आहे?; Śaharāta baghaṇyāsārakhē kāya āhē?
Nueikite į senamiestį.	आपण शहराच्या जुन्या भागाला भेट द्या.; Āpaṇa śaharācyā jun'yā bhāgālā bhēṭa dyā.
Padarykite ekskursiją po miestą.	आपण शहरदर्शनाला जा.; Āpaṇa śaharadarśanālā jā.
Nueikite į uostą.	आपण बंदरावर जा.; Āpaṇa bandarāvara jā.
Padarykite ekskursiją po uostą.	आपण बंदरदर्शन करा.; Āpaṇa bandaradarśana karā.
Kokių įžymybių dar yra be to?	यांच्या व्यतिरिक्त बघण्यासारख्या आणखी जागा आहेत का?; Yān̄cyā vyatirikta baghaṇyāsārakhyā āṇakhī jāgā āhēta kā?

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!