lietuvių » rumunų | 71 [septyniasdešimt vienas] | ko norėti

71 [şaptezeci şi unu] „a vrea” ceva

Ko (jūs) norite	Ce vreţi?
Ar norite žaisti futbolą	Vreţi să jucaţi fotbal?
Ar norite aplankyti draugus	Vreţi să vizitaţi prieteni?
norėti	a vrea
(Aš) nenoriu vėluoti.	Nu vreau să vin târziu.
(Aš) nenoriu ten eiti.	Nu vreau să merg acolo.
(Aš) noriu eiti namo.	Vreau să merg acasă.
(Aš) noriu būti / likti namie.	Vreau să rămân acasă.
(Aš) noriu būti vienas / viena.	Vreau să fiu singur.
Ar nori likti čia	Vrei să rămâi aici?
Ar nori valgyti čia	Vrei să mănânci aici?
Ar nori miegoti čia	Vrei să dormi aici?
Ar (jūs) norite rytoj išvažiuoti	Vreţi să plecaţi mâine?
Ar (jūs) norite pasilikti iki rytojaus	Vreţi să rămâneţi până mâine?
Ar (jūs) norite apmokėti sąskaitą rytoj	Vreţi să plătiţi factura abia mâine?
Ar norite į diskoteką	Vreţi să mergeţi la discotecă?
Ar norite į kiną	Vreţi să mergeţi la cinematograf?
Ar norite į kavinę	Vreţi să mergeţi la cafenea?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!